- spragė
- 1 sprãgė sf. (2) 1. Kos59, LsB271, M, E, L, LVIII1007, BŽ28, GŠ364, Š, NdŽ, OGLI271, Nm, Ss, Plv, Gršl, Žl zool. lapgraužių šeimos vabalas: Bulvinė spragė (Psylliodes affinis) rš. Kopūstinė spragė (Phyllotreta vittata) rš. Dažną pavasarį dygstančius garstukus nugraužia spragės rš. Sprãgės nuėdė kopūstų lapus Grž. Žirniai išdygo ir tokie buvo gražūs, bet še, kaip matai, sprãgės nuėdė, ir pageltonavo Ps. Pelenais užpyliau [lysvę], sprãgių kad nebūtų Rs. Sprãgės baigia lapus nuėst Dkš. Žiūrėk, sprãgės vikus apipuolė Pn. Rasodą sėt senagaly, jaunam spragės ėda LTR(Šmn). Ir anos, sprãgės, šokinė[ja] sragios JD219. 2. Mt, LVIII1007, Š, NdŽ, Nj žr. spragšė 1: Sprãgės kaip žemuogės auga J. Sprãgėms nunokti reikia daug saulės Rs. Ot radom daug sprãgių, tokių priėjusių, tai kad privalgėm! Dbk. 3. N, [K], L, Rtr, NdŽ, KŽ mėlynė uoga.
Dictionary of the Lithuanian Language.